|
„Nuogas kelias“ perkaitusiems
Net ir vėlų rudenį JAV, Kalifornijos valstijos pietinėje dalyje tvyro karštis. Netgi toks, kad poilsiui atvykę turistai ir vietinai gyventojai pasiruošę išsirengti nuogai, todėl ir kilo idėja Palms-Springso miesto valdžiai. Jie nusprendė per vieną iš mieste esančių tiltų leisti vaikščioti visiškai nuogiems.
Naujasis potvarkis pridarė daug triukšmo. Visų pirma, to priežąstimi įvyko keletas avarijų: vairuotojai užsižiūrėję į nuogas ponias, visiškai nesekė situacijos kelyje. Antra, per nudistų tiltą leidžiama eiti tik visiškai nuogiems, o tie kas nepageidauja išsirengti, tenka ieškoti kito maršruto, o tai patinka, žinoma, ne visiems.
„Pakliuvai teplioriau!“
Ant namų sienų, tvorų, vagonų, nežinomų „dailininkų“ išpiešti grafičiai piktina daugelį miestelėnų. Brazilijos Valceros Paulistos miesto gyventojai, kuriems iki gyvo kaulo įgriso „menai“, sumanė savitą kovos su jais būdą. Padarę pasalą nusikaltimo vietoje pagavo vieną iš piešėjų – Fabio de Oliveirą. Namo savininkai nekvietė policijos, bet išrengė Fabio ir išpiešė jį nuo galvos iki kojų grafičių stiliumi su jo paties dažų balionėliu. Nesuprastas dailininkas bandė skųstis policijai, bet tie net nesileido į kalbas. „Menas reikalauja aukų!“ – vienintelę frazę, kurią pasakė tvarkos sergėtojai, išvarydami jį iš poskyrio. Taip ir vaikščiojo Oliveiras, išpieštas nenuplaunamais dažais. Įdomu tai, kad po šio įvykio grafitininkai nustojo piešti.
Užtat dabar neniežti
Takomos (JAV) miestelio gyventojas važiavo dviračiu. Važiavo, važiavo ir staiga – visko pasitaiko! – nesuvaldė vairo ir atsitrenkė į automobilį. Prisistačiusiam policininkui jis parašė retą pasiaiškinimą: įvykio momentu jaunuolis kremu nuo danties skausmo trynė kirkšnį.
Be automobilio ir be meilužės
Romos gyventoją Antonį Petrianį žmona užtiko su meiluže – žavinga kaimyne. Meilės jausmų apimtas Antonio nenusiminė. „Na ir gerai! – nusprendė jis. – Greičiau išsiskirsime!“ Per aštuonis metus su žmona Gilda susiklostė pakankamai atšiaurūs santykiai.
Pasirodo ne viskas taip paprasta. Teisėjas Kartone (Italijoje skirtis galima tik per teismą) nusprendė, kad aštuonis gyvenimo metus negalima taip paprastai išmesti šuniui ant uodegos. Ir nusprendė: Petrianių santuokos neardyti, o vyrą nubausti. Kaip? Pagal pasirinkimą: arba žmonai padovanoti automobilį, kokio ji įsigeis, arba pusę metų sėdėti kalėjime!
Antonio išsirinko automobilį, ir dabar Gilda laksto naujutėlaičiu „Alfa-Romeo“. Sutuoktiniams teisėjas davė metus laiko susitaikymui.
- Aš labai myliu savo vyrą! – džiaugiasi žmona. – Ir visai nenoriu su juo skirtis.
Tuo tarpu kiršintoja-kaimynė, sužinojusi, kad meilužis negalės greitai išsiskirti... dingo be pėdsakų.
Nuogos „mumijos“ už valstybės pinigus
Anglijos valdžia mėgsta leisti mokesčių mokėtojų pinigus įvairiems ekstravagantiškiems šiuolaikinio meno kūriniams, todėl Geitshedo miesto skulptorius Antonis Gormlis drąsiai siūlė valstybininkams skulptūrose įmažinti šio miesto 240 gyventojų. Valdžia priėmė Antonio pasiūlymą, sudarė sutartį ir išmokėjo 500 tūkstančių svarų sterlingų. Misteris Gormlis su entuziazmu ėmėsi darbo. Apsinuoginusius savanorius jis aplipdė storu gipso sluoksniu, o kai jis sustingo, atsargiai padalino į dvi dalis, išlaisvino modelį, po to tas dalis vėl sulipdė, o tuščią ertmę užlylė skystu gipsu.
Aktyviai dirbdamas, skulptorius savo projektą įvykdė per 1 metus. Modernisto kūriniai buvo išstatyti viešai pagrindinėje miesto gatvėje. Nuo tada ir prasidėjo skandalas. Modeliai pareiškė, kad jie yra visiškai nepanašūs. O kai sužinojo, kiek mokesčių mokėtojams atsėjo misterio Gormlio menas, - pareikalavo grąžinti pinigus į valstybės iždą. Bet nuogos „mumijos“, kaip šiuos Antonio kūrinius pakrikštijo vietos gyventojai, ir toliau „puošia“ miestą. Dėl pinigų grąžinimo tarnautojai atsakė patarle: „Kas iš vežimo iškrito – tas pradingo.
Parodė klasę
Pietų Afrikos Respublikoje vienas vyras labai savotiškai sudalyvavo kariniame parade. Jis šoko su parašiutu tiesiog ant tankų... visškai nuogas, tik pačią intymiąją vietą prisidengęs dėžute nuo dezodoranto. Tokiu būdu jis užsidirbo automobiliui, kurį „už beprotiškiausią poelgį“ pažadėjo vietinė radijo stotis.
|
